plėvioti

plėvióti, -iója, -iójo žr. plėvinėti: Vyras esi, ko teip plėvióji – ar negali susivaldyt?! Skr. Jeigu aš būčiau plėviójęs, ant gatvės gulėjęs, tai galėtumėt mane baust Jrb. Neturi ką veikt, tai ir plėviója Snt.